Melsvė - turbūt lengviausiai pritaikomas gėlyne augalas, ji suteikia tekstūros, tvarkingumo, pakoreguoja spalvas ir kontrastus. Ji tiesiog tobula: auga net pavėsyje, auga tiek smėlyje tiek sunkiausiame molyje, auga ir nelaistoma, neplinta šaknų atžalomis ar sėklomis, neiššals net ir vazone. Pasirinkti galima nuo 30 cm iki beveik 150 cm skersmens augalus. Nuo pavasario iki rudens atrodo gražiai, pirma besiskleidžiantys lapeliai, vėliau spalvos tampa sodresnės, tada gražiai pražysta, galop po stipresnių šalnų tiesiog nepastebimai išnyksta. Tiek lapai, tiek ir žiedai puikiai tinka puokštėms, nes laikosi savaitėmis. Trūkumų šis augalas tiesiog neturi.

Į Europą melsvės pateko iš Kinijos. Ši gentis pavadinta Hosta vardu įžymaus austrų gydytojo ir botaniko garbei. Lietuvoje melsvės auginamos nuo seno. Jos aptinkamos soduose, miestų gėlynuose, kapinėse. Didžiausia jų vertybė - įvairių formų, raštų, dydžių lapija. Tai vienos iš dekoratyviausių  daugiamečių gėlių. Visos melsvės geriau auga pusiau pavėsyje, išskyrus gyslotąją melsvę (H. plantaginea) ir jos hibridus, kuriai saulėta vieta būtina.

Melsvės -  nelepūs ir nereiklūs augalai. Joms tinka įvairūs dirvožemiai. Optimalus pH 6,0-6,5, tačiau gali augti ir rūgštesnėse dirvose (pH 5,5-7,5). Vienoje vietoje melsvės gali augti 20-30 metų, puošnią lapiją, todėl dirva joms turi būti tinkamai paruošta, giliai įdirbta, puri. Didelis melsvių priešas šliužai ir sraigės, ypač drėgną pavasarį. Melsvės puikiai auga ir vazonuose, ypač jei gausu įvairių šliužų ir sliekų.

Visos daugiametės gėlės ČIA